Apie glaukoma

Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai yra glaukomų rizikos veiksniai.
Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32  tūkst. sergančiųjų glaukoma. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau  sirgti glaukoma gali ir vaikai.
Anksčiau glaukoma vadinta padidinto akispūdžio liga, net sakydavome “gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nerado”. Šiuo metu taip nėra. Žinome, kad akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų – tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje.

Glaukomų diagnostika remiasi klasikine triada:

  • Akispūdžio patologiniai svyravimai – nustatomas tonometrijos būdu
  • Regos nervo skaidulų ir disko pakitimai  – nustatomi oftalmoskopuojant, atliekant nervinių skaidulų analizę,  tinklainės tomografiją,  topografiją (pav.1, pav.3)
  • Tipiniai akipločio defektai – nustatomi perimetrijos būdu (pav.2).

Glaukoma neturi diagnostinio “žymeklio”, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, klasikinė triada dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota.
Glaukomos diagnozė patvirtinama, remiantis nustatytais rizikos veiksniais, klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvame laikotarpyje pakitimai gali būti nežymūs. Atliekant pakartotinus matavimus po keleto mėnesių, glaukoma patvirtinama arba paneigiama, pagal pakitimų dinamiką laiko bėgyje.

Papildomi diagnostiniai kriterijai:

  • Teigiama šeimyninė anamnezė
  • Amžius
  • Ragenos storis – nustatomas pachimetru
  • Regėjimo aštrumas
  • Priekinės kameros kampo įvertinimas gonioskopuojant
  • Priekinio akies segmento pakitimai biomikroskopuojant
  • Sisteminės kraujotakos sutrikimai

Glaukomų rizikos veiksniai

  •  Kontroliuojami
    • Akispūdis
    • Kraujagyslinė disreguliacija
  • Nekontroliuojami
    • Amžius
    • Lytis
    • Šeimyninė anamnezė
    • Rasė
    • Refrakcija

Glaukomų gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Glaukomų kontrolei idealiausias būtų toks vaistas ar gydymas, kuris tiesiogiai apsaugotų tinklainės ganglines ląsteles nuo žuvimo. Intensyviai ieškoma būdų, kaip koreguoti neurologinį, ischeminį ir imunologinį ligos pagrindą. Atradus, kaip sustabdyti tinklainės ganglinių ląstelių žūtį, atsivertų naujos glaukomų gydymo perspektyvos, paremtos tiesioginiu poveikiu į tikruosius ligą sukeliančius veiksnius.
Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis ganglines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą.
Pirmiausia kiekvienam pacientui individualiai nustatomas tikslinis akispūdis. Tai priklauso nuo pirminės apžiūros metu nustatyto akispūdžio, glaukominio proceso pažeidimo laipsnio, gyvenimo trukmės tikimybės, rizikos veiksnių kiekio. Pradėjus glaukomą gydyti akių lašais, būtina įvertinti jų efektyvumą. Paskyrus ilgalaikei terapijai, įvertinama glaukomų progresavimo rizika. Pagal ją nustatomas laikotarpis, kada pacientas turėtų apsilankyti gydytojo – oftalmologo kontrolei. Gali būti, kad akių lašų efektas ilgainiui sumažėja dėl pripratimo, pasidaro nepilnas ir nepakankamas, dėl ko net ir reguliariai lašinant lašus,  glaukominiai pakitimai progresuoja.
Sergantiesiems glaukoma reikėtų turėti lašų atsargą, jei susirgus kitomis ligomis ar išvykus, negalėtų apsilankyti pas akių gydytoją.
Kartais gali pasireikšti įvairūs pašaliniai lašų poveikiai, kaip akių perštėjimas, graužimas, laikinas regėjimo pablogėjimas, galvos skausmai, dusulys, širdies veiklos sutrikimas. Tokiu atveju gydymą reikėtų keisti kitais lašais. Tabletės ir tirpalai, naudojami akispūdžio mažinimui, veikia greitai ir efektyviai, tačiau dėl savo pašalinių poveikių ilgalaikiam vartojimui netinka ir gali būti skiriami kaip paruošiamasis gydymas, pvz. iki akių operacijos.
Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Problemos

  • Glaukomos neturi neabejotinų diagnostinių kriterijų, padedančių anksti ( t.y. dar neišsivysčius  regos nervo pakitimams) ir neabejotinai nustatyti ligą. Tai apsunkina ankstyvą ligos diagnostiką.
  • Akių lašai lašinami pastoviai – galimos alerginės reakcijos, pripratimas, efektyvumo sumažėjimas ir pan.
  • Antiglaukominė operacija neišgydo ligos, tik stabdo jos progresavimą.
  • Glaukomos atvejų daugėja su amžiumi, dauguma glaukominių pacientų serga dar ir gretutinėmis širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologinėmis ligomis, ir antiglaukominių vaistų pastovus naudojimas apriboja kokybiško gydymo galimybę.
  • Glaukomos gydymo kokybė didele dalimi priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Dalis visuomenės, būdama gerai informuota sveikatos klausimais, reikalauja aukštesnių sveikatos priežiūros standartų iš savo gydymo įstaigų. Kita dalis visuomenės stokoja informacijos ir sąmoningų žinių apie glaukomą.

Glaukomų profilaktika


Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos išsivystymo, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kuomet didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40m. amžiaus, ypač sergančių glaukoma šeimos nariams, bent kartą metuose pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę. Kilus įtarimui, diagnozuoti ligą padės detali specializuota akių gydytojo konsultacija. Negydant glaukomos galima apakti, kiekvienas sergantis gali išsaugoti savo regėjimą.

1 pav.   Regos nervo disko ekskavacijos progresavimas


2 pav. Akipločio tyrimas automatiniu perimetru – toli pažengę glaukominiai pakitimai

3 pav.  Nervinių skaidulų sluoksnio analizė – šiuolaikinė ankstyva glaukomų diagnostika

| Į pradžią |